viseliokis

×viseliókis, -ia (hibr.) pron. def. (1) LD321 (Zt), viseliokìs, -ià (4) LD321(Zt) žr. visaliokis: Žmonių viseliókių bit LKKIII122 (Zt). Naktigonėn kap nujoja, viseliókių juokų pridaro LKT398(Asv). O tokie sėdi ir rašo viseliókias giesmes Zt.